sudoroti

sudoroti
sudoróti tr. 1. sutvarkyti: Nueik į kiemą ir viską gražiai sudorók Graž. Sudorók akėčias kieme, kam jos be reikalo rūdyja Skr. Nesudorójai pakinkymo Krik. Visi gyvuliai iš laukų sugrįžo ir jau sudoroti Vaižg. | refl. intr., tr.: Jis visada susidoroja su darbu sp. Susidorók savo daiktus Dbk. Ar tėtė vienas susidorõs anuos javus klojime? Pc. Mes anksti susidorójom su pūdymais Jnš. Susidorók (pasiimk) kiaules iš klaimo Ds. ║ įveikti, nugalėti: O, aš dar tokiuos penkius sudoróčiau Vb. Priešai greit buvo sudoroti rš. Sudorojo kaip šiltą vilną Pnd. | refl.: Aš susidorosiu su tavim ir be lazdos rš. ║ refl. panaudoti smurtą (prieš ką): Žvėriškai susidorojo su to kaimo gyventojais sp. Jis žiauriai susidorodavo su savo žmona rš. 2. suvalyti (derlių): Ar jau sudorójote vasarojų? Ldk. Jau mes sudorójom laukus Sb. Šiais metais visus javus labai anksti sudorójom Srv. Vos šieną sudorójom, jau ir rugius reikia pjauti Svn. Mūsų moterys šiandien sudorójo burokus Žb. | refl.: Su rugiais mes jau susidorójome Mrj. 3. išdarinėti paskersto gyvulio mėsą, išmėsinėti: Tik papjaukit kiaulę, aš ir viena sudorosiu Km. Mes savo kiaulę jau sudorójom (paskerdėme) Brž. 4. sunaudoti: Anas pinigų turi, tik jų sudorót nemoka Dgl. Mėsą sudorójo muilui Ktk. ║ godžiai suvalgyti: Tėvas kap parėjo, tai sudorójo visą sviestą Smn. Jis vienas sudorójo visą bliūdą šaltnosių Jnš. Ką pritiekė gaspadinė, tai vos sudorójom Rs. ║ išeikvoti: Tiek buvo tėvo turto, tas latras viską sudorójo Ut. ║ sunaikinti: Pavesk vaikui knygą, tai jis tuoj sudoros Švn. Katė kaip kada per vieną naktį sudoroja bent 15–20 pelių rš. | refl.: Su stovėjusia ant geležinkelio tilto sargyba jiems puikiai pavyko susidoroti, nepaleidus į orą nė vieno šūvio rš. 5. apvesdinti, sutuokti: Tėvai sudorójo savo vaikus, t. y. į vietą pastatė apžaniję J. Sudorótus jaunuosius po sukeltuvių išveda šokti JR65. Žirgeliai šerti, pabalnoti, mergužėlė vesti, sudoroti JD286. | refl.: Ką aš padariau, jauna būdama? Aš susidorójau bemandraudama JD1245. O kad taip būtų susidoroję, būtų puikiai begyveną LzP. 6. šnek. pavogti: Nieko nepalik aikštėj – kaimynas sudorõs Š. \ doroti; apdoroti; išdoroti; nudoroti; sudoroti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • sudoroti — sudoróti vksm. Jau mẽs sudorójome javùs, šiẽną …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuimti — nuim̃ti, nùima (nùema), nùėmė I. tr. 1. pašalinti; nutraukti: Pūtė toks didelis vėjas, jog reikėjo nuimti visas bures J.Balč. Medinis tiltas, pradėjus šalti arba ledams eiti, būdavo išardomas ir nuimamas rš. Nuėmė jam pančius SkvApD22,30. Nu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sudorojimas — sm. (1) 1. → sudoroti 1: Vienas geriausių pašarų sudorojimo būdų yra rauginimas sp. Į žemės ūkio skyrių įeina ir pieno sudorojimas rš. ║ refl.: Vakar įvyko kruvinas apsaugininkų susidorojimas su beginkliais kalnakasiais sp. 2. → sudoroti 5:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdoroti — tr. 1. sutvarkyti, paruošti: Gryčią šluoti ir apdoroti A.Baran. Dabar sienas apdorok Tr. Namie palikom viską apdoroję, galim ramiai viešėti Jž. Dėvi gražiai, plaukai, barzda dailiai apdoroti Vd. | Apdorok (aprenk) gerai sūnų, kad nesušaltų Tr. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptaisyti — tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131 1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptaĩsė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiau, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptaĩsė [radijo aparatą],… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvokti — 1 apvokti tr. 1. LVI134 sudoroti javus, nuimti derlių, nuvalyti. | refl.: Apsivokę pasilsėsma, ir atlaidai būs, eisma į Kuršėnus Krš. 2. K, Š, Rtr, LVIV494, NdŽ, KŽ apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti, apgerbti: Apvok visus pašalius rūmo, aslos –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšvaistyti — 1 apšvaistyti 1. tr. apkulti, apmušti: Aš apšvaisčiau aną (arklį) gerai, i bijo Žr. Kumščioja tarnaites savo sudžiūvusia ranka, o kad pasipriešina, tada ir pagaikščiu apšvaisto Blv. 2. refl. sukinėjantis pamosikuoti kuo aplink: Išėjus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atimti atima — atim̃ti, àtima (àtema, atàema), àtėmė (atàėmė) tr. 1. ką iš ko išplėšti, išveržti: Atim̃ti parsimetęs atimsi, bet induot neinduosi Dkš. Iš žmogaus možna atim̃t, o neseka insiūlyt Lp. | refl.: Atsiim̃k, kas tavo K. Liepė atimtis (pasiimti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • doroti — doroti, oja, ojo tr. 1. tvarkyti, ruošti: Ilgai nebuvo kam gaspadorystė doroti: kai tėvas mirė, vaikai buvo maži Ds. Užsimanė pats savo daržą doroti ir agurkus sodinti Blv. Kai bus laiko, galėsi pradėt patalus dorot Tr. Namiškiai jau baigė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdoroti — tr. 1. refl. tr. susitvarkyti, pasiruošti: Išsidorojom klojimą, rytoj vešim rugius Š. 2. išdarinėti paskersto gyvulio mėsą, išmėsinėti: Paskerdė ir išdorojo kiaulę Brž. Išdoroti vidurius BŽ83. Nupeštą ir išdorotą vištą įdėti į prikaistuvį rš. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”